2017-06-24, 13 val. 8-ASIS JAPONIŠKAS FESTIVALIS

 

 

 

 

Japoniskas_sodas_plakatas_A4_pataisytas1

JONINĖS JAPONIŠKAI ANT MUZIKANTO KALNO

8-ASIS JAPONIŠKAS FESTIVALIS JAPONIŠKAME SODE

                                Sodų g., Mažučių kaimas, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajonas

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis, 13:00 – 19:00 val.

birželio 25 d., sekmadienis, 12:00 – 14:00 val.

Archajiškoje Žemaitijos vietovėje jau dešimt metų kuriamas Japoniškas sodas įkūnija lietuvių pagonybės ir japonų šintoizmo puoselėtą pagarbą ir meilę gamtai, polinkį kontempliuoti metų laikų kaitą ir ištikimybę tradicijoms. Muzika, šokiais ir ritualais kviečiame kartu švęsti vasaros saulėgrįžą.

Ypatingasis festivalio svečias – būgnininkų grupė iš Osakos DADADADAN TENKO

PROGRAMA  (Birželio 24 d., šeštadienis)

13:00–13:30 Festivalio atidarymas

13:30–14:00 Arbatos ceremonija

14:30–15:30 Imperatoriškų rūmų muzika ir sakraliniai šokiai Mikagura, atliekami šintoistų šventyklos Tsurugaoka Hachitenmagū Kamakuroje šventikų

15:30–17:00    Fotosesija „Nusifotografuok su kimono“

Japonų kovos menų pasirodymai

17:00–18:00 Būgnininkų grupės DADADADAN TENKO perkusijos šou

18:00   Fotografijų konkursų nugalėtojų apdovanojimai

Festivalio metu vyks kūrybinės dirbtuvės, pasivaikščiojimai ir pasisėdėjimai Japoniškame sode. Veiks japoniška virtuvė.

Renginys po atviru dangumi, visos žiūrovų vietos – ant žolės. Nepamirškite pledų ir geros nuotaikos!

Bilietus galima įsigyti TIKETA.LT arba renginio vietoje.

DADADADAN TENKO perkusijos ir šokio šou ....

Japoniški būgnai taiko sukurti prieš maždaug tūkstantį metų. Senovės Japonijoje būgnai buvo religinis instrumentas, naudotas apeigose siekiant pelnyti dievų ir dvasių prielankumą. Vėliau būgnai buvo naudojam tradicinių Noh ir kabuki teatrų pasirodymų metu. Šiuolaikinė taiko, kaip vieno iš ansamblio instrumentų tradicija prasidėjo XX a. viduryje.

Japoniškų būgnų grupę DADADADAN TENKO 1987 m. įkūrė šokėjas ir choreografas Isaya Mondori. Po beveik dvidešimt metų tradicinio japonų šokio studijų jis ėmė veržtis iš konservatyvaus scenos meno pasaulio ir ieškoti savito stiliaus. Mondori sujungė galingą būgnų taiko skambesį su šokio bei teatro elementais, ir šitaip prasidėjo TENKO istorija. 1992 m. ansamblis atliko pirmąjį viešą pasirodymą ir nuo to laiko žavi publiką visame pasaulyje. Grupės nariai meistriškai groja japoniškais būgnais ir kitais tradiciniais instrumentais – stygų liutnia shamisen, fleita shinobue, į improvizacijas įpina vakarietiškos muzikos ritmų. TENKO yra modernus muzikos kolektyvas, peržengiantis ribas tarp tradicinės ir šiuolaikinės Japonijos kultūros. Jauni, ekspresyvūs ir energingi DADADADAN TENKO muzikantai kviečia žiūrovus leistis į ritmišką muzikinę kelionę.

„TENKO siekia pralinksminti žmones ir pakylėti juos emociškai. Norime jiems perduoti dalį savo energijos ir nusiteikimo. Tikimės, kad klausytojai bus sužavėti mūsų koncerto ir įkvėpti kitą dieną pradėti su gera nuotaika“, - sako Isaya Mondori.

Muzikantai Akira Sakaue, Kanako Otani, Renma Ikei, Anri Kobayashi, Moeka Hironiwa, Shun Nishijima, Hideki Sakurai, Tsuzuki Ushio

Šokėja Fu Jitsukawa

Meno vadovas ir choreografas Isaya Mondori

Režisierė Sawako Kitabayashi

Šviesų dailininkas Quintus Visser

Garso režisierius Richard Bas

Gastrolių Europoje prodiuserė Maria van den Broek

Imperatoriškų rūmų muzika ir sakraliniai šokiai Mikagura

Atlieka Kamakuros miesto Tsurugaoka Hachimangu šventyklos šventikai

Programa

1.Yorozuyo-no-mai

Šio šokio dainos tekstas buvo parašytas XIII a. Minamoto Sanetomo -  Minamoto Yoritomo sūnaus, Kamakuros šiogūnato trečiojo šiogūno.  Keturios šventyklos patarnautojos atlieka šokį laikydamos sezonines gėles.

Puikusis Hachimangu,

Mūsų namų Kamakuroje ramsti,

Klestėk

dabar ir per amžius.

  1. Nagoshi-no-mai

Kiekvieną vasarą prie vandens telkinių yra atliekamas ritualas siekiant apsivalyti nuo ligų ir nelaimių. Ritualo metu šokis Nagoshi-no-mai aukojamas kaip malda. Keturios šventyklos patarnautojos atlieka šokį su visžalėmis sakaki šakelėmis, varinėmis kastanjetėmis do-byoshi,  ritualiniu durklu ir varpeliais kensuzu.

  1. Sonokoma

Šokį atlieka šokėjos, vadinamos nincho, kurios laiko visžalio medžio sakaki šakeles bei apskritą iš nendrės pagamintą lanką, simbolizuojantį sakralinį veidrodį – dievybės įvaizdį. Pavadinimas Sonokoma pažodžiui reiškia „tasai arklys“. Tai vienas mikagura šokių, anksčiau buvusių atliekamų Imperatoriaus rūmuose. Žmonės tikėjo, kad šintoizmo dievybės kami, pasiklausiusios muzikos ir pasigrožėjusios šokiais, išjos atgal į savo buveinę, todėl šventikas dainuoja žodžius „mes šeriame ir girdome žirgus“, o nincho šokėjos imituoja arklių kanopų bildesį.

Apie Tsurugaoka Hachimangu šventyklą

Kamakuros miestas yra viena istorinių Japonijos sostinių, XII a. pradžioje tapusi politiniu šalies centru, kai įtakingo samurajų klano atstovas Minamoto Yoritomo ten įkūrė pirmąją šalyje karinę vyriausybę – Kamakuros šiogūnatą.

1180 m. Minamoto Yoritomo pastatė Tsurugaoka Hachimangu šintoistų šventyklą, skirtą dievui Hachiman –  Minamoto klano ir viso samurajų luomo globėjui. Jis garbino šventyklą kaip Japoniją saugančią dievybę kami ir meldėsi prašydamas taikos ir visuotinio klestėjimo. Kamakuros šiogūnato laikotarpiu Tsurugaoka Hachimangu buvo svarbiausia miesto šventykla, joje buvo atliekama daug ritualų.

Tsurugaoka Hachimagu neprarado savo reikšmės iki šių dienų, ji laikoma viena iš šalį saugančių šventyklų. Architektūrinį kompleksą sudaro raižiniais puošti statiniai, scena muzikos ir šokio pasirodymams, muziejus, kuriame saugomi dokumentai, samurajų kardai ir kaukės. Šventykloje nuolatos vyksta įvairios šventės ir scenos menų pasirodymai. Per metus ten apsilanko apie 18 milijonų lankytojų.

Tsurugaoka Hachimangu sakralinių šokių mikagura istorija

Nuo senų laikų japonai atlieka dainas ir šokius siekdami pasidalinti savo džiaugsmu su dievybėmis kami.  1191 m. Imperatoriaus rūmų artistai Tsurugaoka Hachimangu šventyklos įkūrėjo Minamoto Yoritomo kvietimu mikagura šokius atliko pažymint naujų šventyklos pastatų statybų pabaigą.

Imperatoriaus rūmų muzikantas Ohno Yoshikata mikagura paskyrė ne tik iškilmių dalyviams, bet ir dievybėms palinksminti.

Mūsų laikais kasmet gruodžio 16 dieną Tsurugaoka Hachimangu šventykloje mikagura šokius atlieka šventikai ir šventyklos patarnautojai.

Šintoizmas 

Šintoizmas – seniausia Japonijos animistinė religija.  Šintoizmo šalininkai garbina gamtą, gamtos reiškinius ir juos įkūnijančias dievybes kami.  Šintoistų mituose kalbama apie gamtos jėgą, suteikiančią gyvybę žemei ir stipriai įtakojančią žmonių gyvenimą.

Šintoizme didelė reikšmė teikiama ritualams ir apeigoms, kurios leidžia žmonėms bendrauti su kami. Japonai išreiškia savo dėkingumą kami  jas linksmindami tradiciniais ritualiniais šokiais, muzika ir dalyvaudami įvairiuose festivaliuose, rengiamuose kiekvienoje Japonijos šventykloje.

Net ir paprastas apsilankymas šventykloje bei nuoširdi auka kami  įkūnija šintoizmo dvasią ir leidžia prisiliesti prie vieno seniausių pasaulio tikėjimų.

www.tsurugaoka-hachimangu.jp

Bilietų kainos:

Vaikams iki 7 m. – nemokamai

Moksleiviams (7–18 m., su pažymėjimais) – 7 EUR

Studentams, senjorams, neįgaliesiems – 10 EUR

Suaugusiems – 15 EUR

Bilietus galima įsigyti TIKETA (logotipas) arba renginio vietoje

 

PROGRAMA  (Birželio  25 d., sekmadienis)

12:00 – 13:00 Arbatos ceremonija

13:00-14:00 DADADADAN TENKO būgnų mokykla

kviečia vaikus ir suaugusius išbandyti savo jėgas grojant japoniškais būgnais

Apsilankymo Japoniškame sode birželio 25 d. kainos - kaip įprastą dieną. Daugiau informacijos: www.japangarden.lt

Bilietus galima įsigyti renginio vietoje.

Renginio organizatoriai: Labdaros ir paramos fondas „Japoniškas sodas“,  VšĮ „Kiti krantai“

Japoniško sodo adresas: Sodų g., Mažučių kaimas, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajonas

Tel. +370 616 18530; + 370 606 05756   www.japangarden.lt